Liaudies instrumentų orkestras
Šiuo metu grojame šiais instrumentais:
Birbynė.
pučiamasis lietuvių liaudies muzikos instrumentas. Tai vieno ar dviejų liežuvėlių aerofonas, su pūstuku, ar be jo. Gaminama iš medžio, žievės, rago, šiaudo, žąsies plunksnos. Pačios paprasčiausios birbynės buvo gaminamos piemenų. XIX a. paveikta klasikinių instrumentų, tokių kaip klarnetas, birbynė tapo sudėtingesnė ir yra naudojama atliekant profesionalią muziką. Dabartinės birbynės gaminamas iš medžio, turi raginę taurelę, tonines skylutes. Skirstomos į 3 kategorijas: soprano, tenoro ir kontraboso.
Orkestre grojama pirma birbyne, antra birbyne ir trečia birbyne;
pučiamasis lietuvių liaudies muzikos instrumentas. Tai vieno ar dviejų liežuvėlių aerofonas, su pūstuku, ar be jo. Gaminama iš medžio, žievės, rago, šiaudo, žąsies plunksnos. Pačios paprasčiausios birbynės buvo gaminamos piemenų. XIX a. paveikta klasikinių instrumentų, tokių kaip klarnetas, birbynė tapo sudėtingesnė ir yra naudojama atliekant profesionalią muziką. Dabartinės birbynės gaminamas iš medžio, turi raginę taurelę, tonines skylutes. Skirstomos į 3 kategorijas: soprano, tenoro ir kontraboso.
Orkestre grojama pirma birbyne, antra birbyne ir trečia birbyne;
Kanklės – tradicinis, styginis lietuvių liaudies muzikos instrumentas, gnaibomasis chordofonas.
Kanklės yra vienas seniausių lietuvių liaudies styginių muzikos instrumentų. Žinių apie kankles galima rasti lietuvių liaudies dainose, pasakose, padavimuose, dažnai siekiančiuose tuos laikus, kai lietuviai dar buvo stabmeldžiai ir tikėjo, kad žmogaus siela gali persikelti į medį, į kankles ir kalbėti arba raudoti žmogaus balsu.
orkestre grojame keturiomis kanklėmis.
Kanklės yra vienas seniausių lietuvių liaudies styginių muzikos instrumentų. Žinių apie kankles galima rasti lietuvių liaudies dainose, pasakose, padavimuose, dažnai siekiančiuose tuos laikus, kai lietuviai dar buvo stabmeldžiai ir tikėjo, kad žmogaus siela gali persikelti į medį, į kankles ir kalbėti arba raudoti žmogaus balsu.
orkestre grojame keturiomis kanklėmis.
Basetlė.
Basetlė, basedla – liet. liaudies muz. instrumentas – strykinis chordofonas. Kontraboso ir violončelės atmaina. Stygos būdavo gaminamos iš veršiuko žarnų, strykas - iš arklio karčių. Juo atliekamos boso partijos.
Basetlė, basedla – liet. liaudies muz. instrumentas – strykinis chordofonas. Kontraboso ir violončelės atmaina. Stygos būdavo gaminamos iš veršiuko žarnų, strykas - iš arklio karčių. Juo atliekamos boso partijos.
Smuikas.
Smuikas. Tai medinė švelnių formų dėžutė su dviem pagaliukais išilgai jos, tarp kurių galų ištemptos keturios stygos. Jo ilgis svyruoja nuo 30 iki 80 cm, priklausomai nuo smuikininko. Tai pats populiariausias styginis, amatininkų tobulumo pavyzdys. Patys geriausi jų „gimė“ italų smuikų meistrų Amačių, Stradivarijų, Gvarnerių dirbtuvėse. Iki šiol jiems niekas neprilygo, nors ir kaip nuodugniai buvo tyrinėjami medis, klijai ir lakas, kuriuos jie naudojo gamyboje. Pradžioje, tik atsiradus smuikui, visos keturios stygos buvo daromos iš gyvulių žarnų, bet vėliau dviem apatinėms stygoms imta naudoti metalą, siekiant išgauti skaidresnį ir stipresnį garsą. Nors atrodo, kad muzikantas smuiką prilaiko kairiąja ranka, tačiau iš tikro jis laikomas smakru prispaustas prie raktikaulio. Kairiąja ranka tik stabdomos stygos, taip išgaunant įvairaus aukštumo garsus. Vidutinio dydžio orkestre smuikininkai skirstomi į pirmuosius ir antruosius.
Šiuo metu orkestras mėgaujasi pirmo ir antro smuikų garsais.
Smuikas. Tai medinė švelnių formų dėžutė su dviem pagaliukais išilgai jos, tarp kurių galų ištemptos keturios stygos. Jo ilgis svyruoja nuo 30 iki 80 cm, priklausomai nuo smuikininko. Tai pats populiariausias styginis, amatininkų tobulumo pavyzdys. Patys geriausi jų „gimė“ italų smuikų meistrų Amačių, Stradivarijų, Gvarnerių dirbtuvėse. Iki šiol jiems niekas neprilygo, nors ir kaip nuodugniai buvo tyrinėjami medis, klijai ir lakas, kuriuos jie naudojo gamyboje. Pradžioje, tik atsiradus smuikui, visos keturios stygos buvo daromos iš gyvulių žarnų, bet vėliau dviem apatinėms stygoms imta naudoti metalą, siekiant išgauti skaidresnį ir stipresnį garsą. Nors atrodo, kad muzikantas smuiką prilaiko kairiąja ranka, tačiau iš tikro jis laikomas smakru prispaustas prie raktikaulio. Kairiąja ranka tik stabdomos stygos, taip išgaunant įvairaus aukštumo garsus. Vidutinio dydžio orkestre smuikininkai skirstomi į pirmuosius ir antruosius.
Šiuo metu orkestras mėgaujasi pirmo ir antro smuikų garsais.
Akordeonas
Klarnetas.
Ne taip kaip fleitos, kuri atsirado žiloje senovėje, klarneto išradėjas yra tiksliai žinomas- tai buvo J.K.Deneris iš Niurnbergo. Apie1700m. Teneris sukonstravo medinį pučiamąjį instrumentą su viengubuoju liežuvėliu. Iš pradžių jo liežuvėlis buvo viršuje, dabar- apačioje. Klarnetas turi tris registrus, kurių tembras labai skiriasi. Žemiausias (chalumeau) labai tinka dramatinei nuotaikai perteikti ir kartais skamba niūriai. Vidurinysis (clarino), iš kurio kilo ir pats klarneto pavadinimas, registras skamba šiltai ir raiškiai. Aukščiausiojo registro garsai yra aštrūs ir šaižūs.
Ne taip kaip fleitos, kuri atsirado žiloje senovėje, klarneto išradėjas yra tiksliai žinomas- tai buvo J.K.Deneris iš Niurnbergo. Apie1700m. Teneris sukonstravo medinį pučiamąjį instrumentą su viengubuoju liežuvėliu. Iš pradžių jo liežuvėlis buvo viršuje, dabar- apačioje. Klarnetas turi tris registrus, kurių tembras labai skiriasi. Žemiausias (chalumeau) labai tinka dramatinei nuotaikai perteikti ir kartais skamba niūriai. Vidurinysis (clarino), iš kurio kilo ir pats klarneto pavadinimas, registras skamba šiltai ir raiškiai. Aukščiausiojo registro garsai yra aštrūs ir šaižūs.
Būgnas.
Vilnis TV šou "Duokim garo"
